Hedviga Hario Poterio Balta Magiškoji Pelėda

Hedviga Hario Poterio Balta Magiškoji Pelėda

Istorija prasideda džiaugsmingu ir visų pastebimu, an style=”color: #800080;”> uždaro, burtininkų pasaulio šventimu. Daugybę metų jis buvo terorizuojamas piktojo burtininko Valdovo Voldemorto. Naktį prieš tai, spalio 31 d., Voldemortas suradęs Poterių šeimos slaptavietę, kurios vietą sužinojo iš Poterių paslapties saugotojo Piterio Trumpulio, nužudė Džeimsą ir Lilę Poterius. Deja, kuomet jis pabandė nužudyti jų naujagimį sūnų Harį, Avada Kedavra žudymo kerai, kuriuos pasiuntė Hariui, atsigręžė prieš jį patį. Voldemorto kūnas buvo sunaikintas, bet jo siela išliko: jis buvo nei gyvas nei miręs. Tuo tarpu, likęs našlaičiu, Haris buvo paliktas su skiriamuoju ženklu – žaibo formos randu jo kaktoje – vieninteliu fiziniu ženklu liudijančiu Voldemorto išpuolį. Haris yra vienintelis žinomas žmogus išgyvenęs žudymo kerus, o paslaptingas Voldemorto pralaimėjimas privertė burtininkų pasaulį praminti Harį „Berniuku Kuris Liko Gyvas“. Haris yra saugomas galingų senovinių kerų, kurie buvo sukurti tuomet, kai jo motina mirė gindama jį nuo Voldemorto. Šie kerai galios iki Hario 17-ojo gimtadienio.

Lapkričio 1 d., Rubėjus Hagridas, kuris yra pusiau milžinas, atgabena Harį pas jo vienintelius likusius gyvus giminaičius – Durslius, kurie yra iki gyvo kaulo magijos bijantys žmonės. Durslių šeimą sudaro dėdė Vernonas, irzlus dėdė, teta Petunija – moteris, kuri pasirodo yra visiškai pasibjaurėjusi Hariu ir Dudlis – jų išlepintas ir antsvorį turintis sūnus. Pagal profesorės Makgonagal žodžius, Dursliai yra „patys blogiausi žiobarai, kokius tik galima įsivaizduoti“. Dursliai siekia paslėpti Hario tikrąją prigimtį sugalvodami išgalvotą istoriją, jog Hario tėvai mirė per avariją. Jie elgiasi su Hariui kaip su vergu ir priverčia jį gyventi mažame, siaurame sandėliuke po laiptais esančiame Ligustrų gatvės ketvirtame name.

Tačiau artėjant Hario vienuoliktajam gimtadieniui jis pirmą kartą susiduria su magijos pasauliu, kuomet pradeda gauti laiškus iš Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos, kuriuos jam pristato pelėdos. Deja, jo dėdė konfiskuoja laiškus. Tačiau laiškai ir toliau yra siunčiami, todėl dėdė Vernonas nusprendžia persikelti su šeima, o kartu ir su Hariu, į apleistą salą pajūryje, tikėdamasis, kad laiškų siuntėjas jų neras. Mušant laikrodžiui vidurnaktį Hario gimtadienio metu, Rubėjus Hagridas, Hogvartso pusiau milžinas ir raktų saugotojas, išspiria trobelės duris, kurioje Dursliai ir Haris apsistoję, ir įteikia Hariui laišką paaiškindamas, kad jis yra burtininkas ir buvo pakviestas mokytis Hogvarsto burtų ir kerėjimo mokykloje. Kiekviena šios knygų serijos knyga iš eilės aprašo po vienerius Hario gyvenimo metus, kurie daugiausiai yra praleidžiami Hogvarste. Ten jis išmoksta naudotis magija ir maišyti eliksyrus. Haris taip pat sugeba įveikti daugybę magiškų, socialinių ir emocinių kliūčių, kuomet būdamas paauglys kovoja su antru Voldemorto prisikėlimu ir Magijos ministerijos korupcija bei nekompetentingu elgesiu. Susidurdamas su daugybe kliūčių, naujų ilgalaikių draugysčių atradimu ir mylimųjų praradimo skausmo jausmu Haris Poteris nugali Tamsos Valdovą paskutinį kartą.